Europos šilumos siurblių statistikos ataskaita rodo, kad šilumos siurblių rinka sparčiai auga ketvirtus metus iš eilės. 2017 metais Europos rinkoje buvo parduota net 11 milijonų šių įrenginių.

Toks skaičius parodo nepagrįstas lietuvių abejones, kuomet svarstoma dar pasilikti malkinį pečių. Esą tai yra patogu, ekonomiška, bijoma, kad dingus elektrai, dings ir namų šiluma, o atėjus didesniems šalčiams aparatas visai neveiks. Tai yra visiška netiesa!

Šilumos siurblys yra moderni, mažai anglies dioksido išskirianti šildymo sistema. Jis atlieka tą pačią funkciją, kurią atlieka katilas, tačiau daro daug mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Kadangi mes esame tokie priklausomi nuo iškastinio kuro, tokio kaip nafta, dujos ir anglis, namų šildymas ir karštas vanduo sudaro apie 33 procentus mūsų energijos, susijusios su anglies dioksido emisija. Įsirengę siurblius, o ne katilus, galime tai drastiškai sumažinti, nepakenkdami žmonių gyvenimo kokybei ar kasdieniams įpročiams.

Šilumos siurblys gali šildyti namą net šalčiausiomis žiemos dienomis, kai lauko temperatūra gali būti tokia žema, kaip 30 laipsnių šalčio.

Finansinės išlaidos taip pat labai svarbios. Planuojantys įsirengti granulinį ar panašų katilą, turi turėti atitinkamo dydžio katilinę, prisideda kamino įrengimo išlaidos, laiko sąnaudos, reikia turėti atskiras patalpas malkų/anglių/briketų/granulių laikymui. Tuo tarpu, nors pirminė investiciją atrodo didelė, tačiau įsirengiant šilumos siurblį oras vanduo ne tik sutaupote vietos, laiko klausimu, tačiau ir prisidedate prie gamtos taršos mažinimo bei sumažinate šildymo išlaidas. Už kiekvieną sunaudotą elektros energijos vienetą iš šilumos siurblio grįžta nuo trijų iki keturių vienetų.

Įvertinus visus pliusus ir minusus, nenuostabu, kad net šalčiausios Europos šalys, kaip pagrindinį šildymo šaltinį, renkasi oras vanduo šilumos siurblius.