Individualių namų sektoriuje individualaus šildymo sprendimai daro itin didelę įtaką bendram šalies energijos vartojimo efektyvumui. Būtent šiame segmente slypi didžiausias potencialas greitam taršos mažinimui, nes senų įrenginių pakeitimas modernesniais leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų per palyginti trumpą laiką. Modernizuojant individualaus šildymo sistemas, kartu sprendžiami ir socialiniai klausimai – mažinamas energetinis skurdas, užtikrinamas stabilesnis ir patikimesnis šilumos tiekimas namų ūkiams.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 522 tūkst. individualių gyvenamųjų pastatų, kuriuose šilumos energija gaminama decentralizuotai. Didelė dalis šių namų vis dar naudoja senius, neefektyvius ir taršius šilumos gamybos įrenginius, dažniausiai kūrenamus biokuru ar iškastiniu kuru. Tokia situacija ne tik blogina nacionalinius energetikos ir oro taršos rodiklius, bet ir didina gyventojų išlaidas šildymui bei daro reikšmingą žalą visuomenės sveikatai.

Milijoninė taršos kaina Lietuvai

Vertinama, kad decentralizuotame namų ūkių segmente naudojamų senų šilumos gamybos įrenginių taršos emisijos Lietuvai kasmet sukelia apie 232 mln. eurų socialinę-ekonominę žalą. Didžiausią šios žalos dalį lemia neefektyvūs biokuro katilai ir iškastiniu kuru kūrenami įrenginiai, išskiriantys didelius kiekius kietųjų dalelių ir kitų teršalų.

Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, Lietuva kartu su Europos Sąjungos parama įgyvendina ambicingą jungtinį projektą, kurio tikslas – spartinti individualaus šilumos ir vėsumos sektoriaus dekarbonizaciją.

Jungtinis projektas – investicija į švaresnę ateitį

Jungtiniu projektu siekiama prisidėti prie decentralizuoto šilumos sektoriaus pertvarkos, didinant atsinaujinančių energijos išteklių (AIE) naudojimą ir gerinant energijos vartojimo efektyvumą. Pagrindinis dėmesys skiriamas namų ūkiams, kurių nekilnojamojo turto objektai nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos.

Projekto tikslas – skatinti gyventojus keisti neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus į modernias, aplinkai draugiškas šilumos gamybos technologijas, kurios užtikrina mažesnes energijos sąnaudas ir mažesnę taršą.

Kokia veikla bus remiama?

Pagal projektą bus remiamas:

• neefektyvių biokuro ar iškastinio kuro katilų keitimas;
• šilumos gamybos įrenginių, kurie negali tiekti šilumos vandens pagrindu veikiančiai šildymo sistemai, pakeitimas.

Gyventojai galės įsirengti:

• 5 klasės biokuro katilus;
• šilumos siurblius: žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo bei oras–oras.

Šios technologijos leidžia efektyviai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, sumažinti kuro sąnaudas ir ženkliai sumažinti išmetamų teršalų kiekį.

Apčiuopiami rezultatai iki 2029 metų

Jungtinio projekto įgyvendinimo laikotarpis – 70 mėnesių, nuo 2023 m. spalio iki 2029 m. rugpjūčio. Iki 2029 m. gruodžio 31 d. planuojama pasiekti šiuos rezultatus:

• 20 504 būstai Lietuvoje turės efektyvesnius ir aplinkai draugiškesnius šilumos gamybos įrenginius;
• bus sukurta 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.

Tai reikšmingas žingsnis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinant šalies energetinį saugumą.

120 mln. eurų investicija į gyventojų gerovę

Bendras jungtinio projekto biudžetas siekia 120,2 mln. eurų, finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų. Ši investicija ne tik prisidės prie klimato kaitos švelninimo tikslų, bet ir padės gyventojams sumažinti šildymo išlaidas, pagerinti gyvenimo komfortą bei oro kokybę visoje Lietuvoje.

Projektas žymi kryptingą Lietuvos žingsnį link tvarios, švarios ir ekonomiškai efektyvios energetikos ateities, kurioje nauda jaučiama tiek aplinkai, tiek kiekvienam namų ūkiui.

Gyventojų vaidmuo ir ilgalaikė nauda valstybei

Svarbi jungtinio projekto sėkmės prielaida – aktyvus gyventojų įsitraukimas. Individualių namų savininkai, pasirinkdami modernias šilumos gamybos technologijas, tampa tiesioginiais energetikos transformacijos dalyviais. Nors sprendimas atnaujinti šildymo įrangą dažnai reikalauja pradinės investicijos, ilgalaikėje perspektyvoje gyventojai patiria reikšmingą ekonominę naudą – sumažėja šildymo sąnaudos, didėja pastato energetinė vertė, o komforto lygis tampa stabilesnis ir lengviau valdomas.

Teigiamas poveikis oro kokybei ir visuomenės sveikatai

Ne mažiau svarbus ir apčiuopiamas poveikis oro kokybei, ypač kaimiškose vietovėse ir individualių namų kvartaluose. Seni kietojo kuro katilai yra vienas pagrindinių smulkiosios taršos (KD2,5) šaltinių, darančių tiesioginę įtaką kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų paplitimui. Keičiant šiuos įrenginius į efektyvius šilumos siurblius ar modernius 5 klasės biokuro katilus, ženkliai sumažėja kenksmingų teršalų emisijos, o tai tiesiogiai gerina gyventojų sveikatą ir mažina valstybės išlaidas sveikatos apsaugai.

Indėlis į klimato tikslus ir energetinį saugumą

Projektas taip pat svarbus nacionalinių ir Europos Sąjungos klimato tikslų kontekste. Didėjantis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas decentralizuotame sektoriuje padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir spartina perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos. Kartu mažėja priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, stiprinamas šalies energetinis saugumas ir atsparumas energijos kainų svyravimams tarptautinėse rinkose.

Postūmis regionų plėtrai ir inovacijoms

Be aplinkosauginių ir socialinių naudų, jungtinis projektas kuria ir ekonominę pridėtinę vertę regionuose. Auganti modernių šildymo sprendimų paklausa skatina vietos verslus, montavimo ir priežiūros paslaugų sektorių, technologines inovacijas. Tai reiškia naujas darbo vietas, kompetencijų augimą ir tvaresnį regionų vystymąsi, prisidedantį prie bendros Lietuvos ekonomikos stiprinimo.

Valstybės mastu individualaus šildymo modernizavimas padeda subalansuoti energetikos sistemą, mažinant piko apkrovas ir didinant energijos vartojimo lankstumą. Decentralizuoti, efektyvūs sprendimai leidžia geriau išnaudoti vietinius atsinaujinančius išteklius, prisitaikyti prie sezoniškumo ir mažinti priklausomybę nuo centralizuotų, iškastiniu kuru paremtų energijos šaltinių.

Ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į individualaus šildymo sprendimų atnaujinimą kuria tvarią naudą tiek gyventojams, tiek visai visuomenei. Atnaujinti būstai tampa patrauklesni nekilnojamojo turto rinkoje, o švaresnė aplinka ir mažesnė tarša didina gyvenimo kokybę. Tokiu būdu formuojamas atsakingas požiūris į energijos vartojimą ir stiprinamas visuomenės sąmoningumas klimato kaitos klausimais.