0.00
COP26 klimato konferencijoje trys svarbūs susitarimai
COP26 klimato konferencijoje trys svarbūs susitarimai

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje pavyko pasiekti tris svarbius susitarimus – dėl anglies atsisakymo, metano emisijos mažinimo ir miškų apsaugos. Bet dalyje susitarimų trūksta labiausiai aplinką teršiančių valstybių

Iki savaitgalio konferencijoje pavyko pasiekti tris reikšmingus susitarimus. Pirmiausia pranešta, kad daugiau kaip 100 šalių pasižadėjo iki dešimtmečio pabaigos riboti besaikį miškų kirtimą.

Likus tik kelioms dienoms iki Glazge tebevykstančios klimato konferencijos, JT Aplinkos programa (UNEP) paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad šalių pateikti vėliausi kovos su klimato pokyčiais planai – jeigu būtų įgyvendinti – leistų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį daug mažesniu mastu, nei reikėtų siekiant, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 °C. UNEP valstybių planus mažinti ŠESD išlakas pavadino silpnais ir iki šiol neįgyvendintais pažadais. COP26 turėtų paskatinti iniciatyvą, kad išsivysčiusios šalys laipsniškai nutrauktų anglių naudojimą iki 2030 m. ES turėtų tapti šios koalicijos dalimi. Kita svarbi konferencijos iniciatyva – sutarti dėl galutinės iškastiniu kuru varomų variklių gamybos užbaigimo datos, kuri numatyta iki 2035 m. ES “Fit for 55” plane tai jau yra užfiksuota. Paryžiuje tikslas buvo pasirašyti susitarimą, dabar tikslas – susitarti kaip pasiekti tą susitarimą.

Vienas iš COP26 tikslų – nustatyti taisykles vadinamajai išmetamųjų teršalų prekybos sistemai (angl. emission trading system), nustatant pasaulinę CO2 emisijų kainą. Taip būtų apmokestinamas teršalų išmetimas į aplinką, o iš to gautos lėšos skiriamos klimato kaitai mažinti. Apie tai kalbama Paryžiaus susitarimo 6-ajame straipsnyje, kuris numato šalių įsitraukimą mažinant šiltnamio dujų emisijas per savanorišką tarptautinį bendradarbiavimą ir tam skirtus mechanizmus. Pasaulio lyderiams teks susitarti, ar vadinamieji CO2 mažinimo sertifikatai bus parduodami tarptautiniu mastu ir kokios bus jų taisyklės, kadangi kol kas skirtingose šalyse bendrų apibrėžtų taisyklių nėra.

Kol viso to nebus – susitarimas bus “tik popierius, o ne realus CO2 mažinimas”, neabejoja M.Bloss. A.Froggatt akcentuoja, kad kol kas yra dideli CO2 mokesčių skirtumai. “Pavyzdžiui, ES kalbame apie 60 eurų už 1 t, Kinijoje, kuri šiemet pirmą kartą pristatė savo anglies rinką, kaina yra mažesnė nei 10 dolerių už 1 t, o globalus vidurkis yra apie 3 doleriai už 1 t”, – išlakų apmokestinimo skaičiais dalijasi jis. “Paryžiuje tikslas buvo pasirašyti susitarimą, dabar tikslas – susitarti kaip pasiekti tą susitarimą. JAV, Japonija, JK, ES reikšmingai pasižadėjo, bet ne visos didžiosios G20 šalys kaip Indija, Kinija, Australija, Rusija davė tokių ambicingų impulsų. Tai bus esminis testas, ar mes pamatysime keliamas ambicijas”, – apie bendras COP26 nuotaikas konferencijos išvakarėse kalbėjo A.Froggatt.

Kiti įrašai

Žiūrėti visus
X